Svensk ordbok 2009, webbversion
klipp
`
a sig
verb
klippte klippt
,
pres.
klipper
klipp·er
●
låta klippa håret
hos frisör
kläd.
JFR
cohyponym
frisera sig
han brukar klippa sig en gång i månaden
○
äv.
själv klippa sitt hår
klippa sig
sedan 1841
Subst.:
klippning